X

Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. pasikeitė dokumentų atsiėmimo tvarka.

Dokumentai perduodami tik  kontaktiniu būdu, darbo valandomis.

Atvykę atsiimti jums paruoštus dokumentus, skambinkite telefonspynėje ant durų nurodytu numeriu.

Šriftas
A A A
Fonas
Iliustracijos

Pandemijos įtaka aviacijos sektoriui: įgūdžių ir žinių suprastėjimas

Dėl COVID-19 pandemijos sumažėjęs oro transporto srautas turi neigiamą įtaką kai kurių aviacijos profesionalų įgūdžiams ir žinioms dėl ilgų pertraukų tarp funkcijų atlikimo ar visiško negalėjimo dirbti. Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) parengtas straipsnis padės:

  • Suprasti priežastis, dėl kurių prastėja žinios ir dingsta įgūdžiai;
  • Apgalvoti, kaip tai gali paveikti jus ar jūsų organizaciją;
  • Susipažinti su geriausiomis aviacijos sektoriaus praktikomis ir taip sumažinti kylančias rizikas bei pasiruošti sugrįžimui prie įprastų procesų.

Priežasčių supratimas

Nepriklausomai nuo to, kurioje aviacijos srityje dirbate, ar žmonių, už kurių saugumą esate atsakingi, skaičiaus, COVID-19 pandemija neabejotinai turėjo įtakos sektoriaus personalo įgūdžiams ir žinioms.

EASA bendradarbiavimo grupė, kurioje dirba žmonės iš civilinės aviacijos priežiūros ir iš aviacijos sektoriaus, stengėsi iš esmės suprasti kylančias problemas:

  • Praktikos trūkumas: dėl drastiško oro eismo sumažėjimo dauguma aviacijos specialistų neatlieka jiems įprastų užduočių, dirba visiškai kitokį darbą, iš viso nedirba arba atlieka savo funkcijas žymiai rečiau negu įprastai. Išsitęsęs sumažėjusios veiklos periodas dabar palietė kur kas daugiau žmonių ir organizacijų nei bet kada anksčiau, o tai reiškia, kad jis negali būti lyginamas su pažįstamomis situacijomis – individualiais nedarbingumo atvejais, motinystės bei tėvystės ar tiesiog ilgesnėmis atostogomis.
  • Mokymų trūkumas: dėl pandemijos apribojimų su keblumais susiduria specialistų mokymas, paremtas darbu klasėje bei treniruokliuose. Nors organizacijos stengiasi išplėsti mokymo veiklą, jos susiduria su daugybe iššūkių – pradedant mokymo centrų uždarymu, treniruoklių stoka ir instruktorių, kurių žinios šiuo laikotarpiu taip pat galėjo sumažėti, trūkumu. Todėl kvalifikacijos kėlimo ir (arba) atnaujinimo mokymai, kurie buvo pripažinti būtinais, vyksta nepakankamu tempu, kad ateityje būtų galima susidoroti su numatomu sektoriaus atsigavimu. Be to, pandemijos laikotarpiu buvo sukurtos naujos arba atnaujintos senos procedūros, skirtos pasikeitusioms operacijoms. Tad atsižvelgiant į mokymo apribojimus, grįžę į darbą aviacijos specialistai gali būti neveiksmingai apmokyti dirbti su atsinaujinusiomis sistemomis ir procedūromis.

Peržiūrėkite ir atnaujinkite savo procedūras atsižvelgdami į situaciją ir atitinkamai mokykite

Neatnaujinti esamų mokymo programų ir palikti jas tokias, kokios buvo prieš pandemiją – nėra veiksmingas būdas kovoti su įgūdžių ir žinių blogėjimu. Šiuo išskirtiniu laikotarpiu specialistai galėjo praleisti nemažai laiko nedirbdami, taip pat per tą laiką atsirado daug naujų procedūrų ar seniau galiojusios buvo atnaujintos dėl pandemijos.

Nepaisant srities, kurioje dirbate, ar vykdomos veiklos, svarbu peržiūrėti visas turimas procedūras ir atnaujinti jas atsižvelgiant į naujausią situaciją, jei to dar nesate padarę. Žinoma, ką nors pakeitę su naujomis ar atnaujintomis procedūromis turite supažindinti ir savo darbuotojus.

Po to turėtų būti atliekami periodiški patikrinimai ar vidiniai auditai – jie reikalingi siekiant pamatyti, kaip viskas veikia realioje darbo aplinkoje, taip pat įsitikinti, kad procedūros yra tikslingos ir iš tikrųjų vykdomos. Kuo detaliau paaiškinsite įgyvendintų pokyčių poreikį, tuo didesnė tikimybė, kad jie bus tinkamai priimti. Apskritai, rekomenduotina kuo anksčiau darbuotojus tiesiogiai įtraukti į naujų procedūrų ar mokymo medžiagos kūrimą.

Gerųjų praktikų pasiūlymai

EASA vadovaujama darbo grupė, sudaryta iš skirtingų aviacijos sričių saugos ekspertų, pasiūlė geriausias praktikas, kurias siūlome apsvarstyti sprendžiant kvalifikacijos mažėjimą ir praktikos trūkumą. Jos gali būti aktualios ne visoms organizacijoms, todėl svarstant, kurią geriausią praktiką taikyti, svarbu atsižvelgti į organizacijos veiklos pobūdį ir pagrindinius iššūkius.

Kai personalas yra prastovose arba ilgalaikėse atostogose:

  • Informuokite darbuotojus apie vykstančius pokyčius iš karto, kad išvengtumėte informacijos pertekliaus prieš jiems grįžtant į darbą.
  • Jei įmanoma, palaikykite mokymų veiklą ir karantino metu ar esant žemam oro transporto intensyvumui.
  • Skatinkite skaitmeninį ir nuotolinį mokymą, naudokite internetinius seminarus, kad atnaujintumėte darbuotojų žinias apie svarbiausias sritis.
  • Įveskite periodinius kvalifikacijos kėlimo mokymus ir į juos integruokite naujas ar pakeistas procedūras – geriausia apie jas pasakoti mokymų pradžioje.

Personalui rengiantis grįžti į darbą:

  • Užtikrinkite laipsnišką sugrįžimą prie įprastų pareigų, kad būtų galima iš naujo su jomis susipažinti.
  • Nustatykite, kuriems įgūdžiams ir darbo funkcijoms gresia didžiausias suprastėjimo pavojus, ir, jei įmanoma, organizuokite tam pritaikytą mokymą.
  • Sukurkite bičiulių sistemą, kad ką tik į darbą sugrįžę darbuotojai gautų pakankamai palaikymo iš tų, kurie dirbo ir karantino metu.
  • Paskirkite darbuotojus, kurie būtų atsakingi sugrįžusiųjų palaikymą ir pamainų metu atsakytų į klausimus, susijusius su darbo ypatumais.
  • Įveskite privalomą instruktažą prieš pamainos pradžią, kad supažindintumėte personalą su naujausias pokyčiais.
  • Kiek įmanoma padidinkite priežiūros ir palaikančias funkcijas atliekančio personalo skaičių.

Kitos gerosios praktikos:

  • Atidėkite naujos įrangos įsigijimo ar procedūrų atnaujinimo planus, jeigu tai nėra susiję su pandemija ar jos pasekmių mažinimu.
  • Matydami, kad nukrypstate nuo mokymo programų, atlikite galimų rizikų vertinimą. Svarbu užtikrinti, kad visi nukrypimai atitiktų galiojančius teisės aktus ir (arba) taikomas išimtis.
  • Išimčių prašymai turėtų būti teikiami tik po rizikos vertinimo.

Daugiau naudingų straipsnių apie įgūdžių ir žinių išsaugojimą galite rasti EASA bendruomenės puslapyje: