Dažniausiai užduodami klausimai (Aerodromai)

Dienos ženklais turi būti ženklinamos:

1. visos nejudamos nuolatinės ir laikinos kliūtys, kurios yra aerodromų apsaugos zonose ir iškilusios virš kliūtis ribojančių plokštumų paviršiaus, taip pat kliūtys, kurios yra orlaivių judėjimo ir manevravimo lauke ir dėl jų gali būti pažeistos skrydžių saugos sąlygos.
2. kliūtys, kurių aukštis virš žemės paviršiaus 100 m ir didesnis, – nepriklausomai nuo jų buvimo vietos;
3. kliūtys, kurių aukštis virš žemės paviršiaus 30 m ir daugiau, esančios Lietuvos Respublikos pasienio ruože, arba 500 m atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies.
4. kiti objektai, kurie yra aerodromų apsaugos zonose, jei aviacijos tyrimais nustatoma, kad toks objektas gali kelti grėsmę orlaivių skrydžių saugai.

Dienos ženklais neženklinamos kliūtys:

1. kurias dengia (užstoja) aukštesnės paženklintos kliūtys;
2. kurios savo forma, dydžiais ir spalva yra gerai pastebimos ir nereikia papildomo ženklinimo;
3. jei jos yra aerodromo apsaugos zonoje, jų aukštis virš žemės paviršiaus neviršija 150 m, ant jų įrengti A tipo vidutinio intensyvumo žiburiai; jie įjungiami dienos metu;
4. ant kurių įrengti aukšto intensyvumo žiburiai; jie įjungiami dienos metu.

Siekiant, kad skrydžiai būtų saugūs naktį ir dėl prasto matomumo sąlygų (rūkas, rūkana, sniegas, lietus ir t. t.), visos aukščiau nurodytos kliūtys, turi būti ženklinamos žiburiais.

Ženklinimo dienos ir nakties ženklais reikalavimai nustatyti Kliūčių ženklinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. įsakyme Nr. 2BE-109 „Dėl Kliūčių ženklinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c9dc74206fa011eaa38ed97835ec4df6

Norint gauti signalinių žiburių įrenginio tinkamumo naudoti pažymėjimą, įrenginio naudotojas turi sumokėti nustatytą atlygimą už Všį Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas ir  nustatyto pavyzdžio paraišką gauti pažymėjimą.

Paraiškoje turi būti nurodyta:

1. įrenginio naudotojo pavadinimas arba vardas ir pavardė;
2. įrenginio tipas;
3. įrenginio numeris ir pagaminimo data;
4. įrenginio gamintojo pavadinimas ir adresas;
5. įrenginio buvimo vieta ir geografinės koordinatės;
6. įrenginio spinduliavimo dažnis ir galia (jei jis yra);
7. įrenginio veikimo nuotolis (jei jis yra);
8. įrenginio paskirtis;
9. paraiškos pateikimo data.

Kartu su paraiška turi būti pateikiami:

1. skrydžio bandymų aktas;
2. įrenginių išdėstymo aerodrome schema;
3. elektros tiekimo schema;
4. įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktas;
5. EB patikrinimo deklaracija ir techninė byla;

Signalinių žiburių įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimą, galiojimo sustabdymą, pratęsimą ir panaikinimą reglamentuoja Oro eismo paslaugų teikimui naudojamų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimo taisyklės

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.148368/asr

Vadovaujantis LRV 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 625 „DĖL AVIACIJAI GALINČIŲ KLIUDYTI STATINIŲ STATYBOS, REKONSTRAVIMO, ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO IR ŽELDINIŲ SODINIMO (ĮVEISIMO) DERINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO IR ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO“ 8 p. nuostatomis „..  Asmuo, planuojantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, <…> statyti ar rekonstruoti statinius, kurių aukštis baigus statyti ar rekonstruoti virš žemės paviršiaus yra 100 metrų ir daugiau, Transporto kompetencijų agentūrai ir kariuomenės vadui, <…>, prieš pradėdamas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, pateikia:

8.1. prašymą dėl statinio statybos ar rekonstravimo derinimo, kuriame nurodo:

8.1.1. statybos rūšį;

8.1.2. žemės sklypo, kuriame planuojama statyba ar rekonstravimas, kadastro numerį, plotą, užstatymo intensyvumą ir tankumą;

8.1.3. statomo pastato paskirtį (gyvenamosios / negyvenamosios paskirties) ir aukštį, rekonstruojamo pastato paskirtį prieš rekonstravimą ir po jo, aukščio ir pločio pokyčius (metrais), ant pastato stogo įrengiamus įrenginius (jų paskirtį, skaičių, aukštį nuo pastato stogo), jeigu įrengiamos vėjo elektrinės, – jų aukštį nuo pastato stogo (įskaitant sparnuotę), stiebo plotį (viršuje ir apačioje), sparnų skaičių, ilgį, medžiagas, iš kurių pagaminti sparnai, rotoriaus skersmenį ir sukimosi greitį;

8.1.4. statomo inžinerinio statinio paskirtį, aukštį, rekonstruojamo inžinerinio statinio paskirtį prieš rekonstravimą ir po jo, aukščio ir pločio pokyčius (metrais), užstatymo plotą, jeigu statoma ar rekonstruojama vėjo elektrinė, – jos aukštį (įskaitant sparnuotę), stiebo plotį (viršuje ir apačioje), sparnų skaičių, ilgį, medžiagas, iš kurių pagaminti sparnai, rotoriaus skersmenį ir sukimosi greitį;

8.1.5. ženklinimo nakties ir dienos ženklais projektą..“.

1. Aerodromo apsaugos zona A – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas, apribotas lygiašonės trapecijos, kurios mažesnis pagrindas sutampa su kilimo ir tūpimo tako (toliau – KTT) galu, o didesnis yra nutolęs nuo KTT galo tokiu atstumu:

1) 1 200 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 1 200 metrų); šiuo atveju trapecijos mažesniojo pagrindo ilgis – 60 metrų, o didesniojo – 420 metrų;

2) 3 400 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis); šiuo atveju trapecijos mažesniojo pagrindo ilgis – 300 metrų, o didesniojo – 1 400 metrų.

2. Aerodromo apsaugos zona B – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas, apribotas linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu (išskyrus aerodromo apsaugos zoną A):

1) 200 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 1 200 metrų);

2) 300 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis).

3. Aerodromo apsaugos zona C – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas nuo aerodromo apsaugos zonos B krašto iki linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu (išskyrus aerodromo apsaugos zoną A):

1) 300 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 1 200 metrų);

2) 600 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis).

4. Aerodromo apsaugos zona D – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas nuo aerodromo apsaugos zonos C krašto iki linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu:

1) 2,7 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 800 metrų);

2) 3,6 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – 800 metrų ir didesnis, bet mažesnis negu 1 200 metrų);

3) 5,1 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis).

5. Aerodromo apsaugos zona E (taikoma tik aerodromams, kurių KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis) – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas nuo aerodromo apsaugos zonos D krašto iki apskritimo, kurio centras yra aerodromo kontrolės taškas ir spindulys – 15 kilometrų, linijos.

1. Pareiškėjas, siekiantis gauti leidimą, VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai (toliau – Agentūra) tiesiogiai, paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikia užpildytą nustatytos formos paraišką, suderintą su vietos savivaldybe, akcine bendrove „Oro navigacija“ (jeigu skrydžius iš lauko aikštelės numatoma vykdyti valdomoje oro erdvėje) ir žemės savininku / naudotoju.
2. Paraiška turi būti pasirašyta lauko aikštelės naudotojo / savininko. Pasirašantis paraišką asmuo patvirtina, kad asmeniškai patikrino paraiškoje nurodytą informaciją ir prie jos pridedamus dokumentus ir kad jie parengti pagal jiems taikomus reikalavimus.
3. Kartu su paraiška, sumokėjus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyto dydžio atlyginimą už administracinę paslaugą, Agentūrai turi būti pateiktos lauko aikštelių ir ženklų išdėstymo schemos, parengtos pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2023 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 2BE-179  „Dėl lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai)  Reikalavimų 1 arba 2 priede nustatytus pavyzdžius.
4. Įgaliotasis Agentūros darbuotojas pateiktą paraišką ir ją lydinčius dokumentus užregistruoja Agentūros dokumentų valdymo sistemoje.
5. Įgaliotasis (-ieji) Agentūros darbuotojas (-ai), atlikęs (-ę) lauko aikštelės vertinimą parengia įvertinimo rekomendaciją ir pateikia Agentūros Civilinės aviacijos departamento direktoriui savo rekomendacijas išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą.
6. Leidimas išduodamas tik po to, kai pareiškėjas ištaiso visus neatitikimus, nustatytus patikrinimo (-ų) metu.

Leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui.

Įrengiant saulės šviesos energijos elektrines aerodrome ar šalia aerodromo turi būti įvertinta:

• ar planuojami sumontuoti saulės elementai netaps  aukštumine kliūtimi neigiamai įtakojančia skrydžių saugą;
• ar saulės šviesos atspindžiai nuo fotovoltinių elementų netrikdys orlaivių įgulų, aerodromo skrydžių vadovų, aerodrome dirbančio personalo veiklos;
• ar planuojama pastatyti elektrinė netrukdys taikyti gyvosios gamtos valdymo priemonių;
• ar planuojama pastatyti elektrinė neblokuos aerodromo avarinių gelbėjimo tarnybų naudojamų kelių;
• ar planuojama pastatyti elektrinė ar jos įrenginiai nesudarys trikdžių oro navigacijos ir meteorologinei įrangai.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) nuomone siūlomas GH reglamentas turės tokį poveikį* :

• tikimasi, kad antžeminių paslaugų teikėjas bus laikomas aviacijos suinteresuotuoju subjektu, o ne tik paslaugų teikėju.
• Siūlomas GH reglamentas galėtų prisidėti kuriant geresnę GH darbuotojų socialinę aplinką.
• Siūlomame GH reglamente su sauga susiję reikalavimai taikomi daugeliui antžeminių paslaugų veiklos rūšių, įskaitant saugos valdymą ir darbuotojų mokymą.
• TKA vykdys priežiūrą, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi siūlomo GH reglamento reikalavimų. Siūlomos priemonės, prisidės prie to, kad reguliuojami ūkio subjektai  negalės be galo mažinti išlaidų, kad išliktų konkurencingi. Todėl tikimasi, kad siūlomas GH reglamentas sustabdys “lenktynes iki žemesnių standartų”.
• Siūlomas GH reglamentas prisidės prie skrydžių saugos gerinimo. Ar saugos pagerėjimas iš tikrųjų bus pasiektas, labai priklausys nuo veiksmų, kurių imsis antžeminių paslaugų teikėjai, ir nuo GH įmonių ir TKA sąveikos.

*- Appendix to Opinion No 01/2024 Regulatory impact assessment (RIA).

Taip, būtina signaliniais („aviaciniais“) žiburiais paženklinti visas naujai statomas (montuojamas ar jau sumontuotas) VE, jeigu jų, kaip kliūties, aukštis nuo žemės paviršiaus, pasiekia ir (ar) viršija 100 metrų. Vadovaujantis Kliūčių ženklinimo tvarkos aprašo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c9dc74206fa011eaa38ed97835ec4df6 , patvirtinta LTSA direktoriaus 2020-03-26 įsakymu Nr. 2BE-109) 60 p. nuostatomis: „Vėjo jėgainės turi būti ženklinamos nakties ir dienos ženklais, jei jos yra kliūtys…“. LR aviacijos įstatymo (Nr. VIII-2066, 2000-10-17, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.112075/asr) 2 str. 18 d. bendrąja prasme (visoje šalies teritorijoje) kliūtys apibrėžiamos kaip: „statiniai ir įrenginiai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 metrų ir daugiau…“. Taigi visos VE tampa kliūtimis, kai tik jų aukštis pasiekia 100 metrų arba jį viršija (VE, kaip kliūčių, aukštis visada vertinamas kartu su sparnuote jos aukščiausiame taške). Visoms VE pasiekus (viršijus) šį kritinį aukštį, iškart turi būti imamasi atitinkamų priemonių skrydžių saugai užtikrinti tamsiu paros metu arba prasto matomumo sąlygomis, t. y. – tokia kliūtis (VE) turi būti ženklinama nakties ženklais (žiburiais) pagal reikalavimus, nustatytus aukščiau nurodytame Kliūčių ženklinimo tvarkos apraše. Nei minėti ženklinimo reikalavimai, nei kiti teisės aktai nenumato kokių nors išimčių taikymo ar reikalavimų atidėjimo galimybės, pvz., kol bus pastatyta elektros transformatorinė pastotė ir VE bus pajungta  prie bendro elektros tiekimo tinklo.

Taigi, kol VE bus pilnai sumontuotos ir pajungtos visos sistemos (iki kol pradės pilnai ir tinkamai veikti projekte numatytoji VE signalinių žiburių sistema), kiekvienai sumontuotai ar montuojamai VE (jeigu ji yra kliūtis) būtina numatyti ir aktyvuoti laikiną signalinių žiburių veikimo sistemą. Konkrečių techninių sprendinių tokioms laikinoms žiburių sistemoms tvarkos apraše nėra numatyta – tai yra kiekvieno statybos  (darbo) projekto individualus sprendinys, priklausomai nuo vietinių sąlygų, elektros tiekimo galimybių ir pan., tačiau pagrindinis reikalavimas turi būti išpildytas: kiekviena kliūtis turi būti paženklinta pagal Kliūčių ženklinimo tvarkos aprašo reikalavimus.