Šriftas
A A A
Fonas
Iliustracijos

Kelių infrastruktūros, saugumo tyrimai

VšĮ Transporto kompetencijų agentūros specialistai kiekvienais metais atlieka valstybinės reikšmės kelių ir jų tęsinių kelių saugumo patikrinimus šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu. Patikrinimai atliekami vadovaujantis Valstybinės reikšmės kelių reguliarių saugumo patikrinimų procedūra. Kiekvienais metais patikrinama virš 3800 km valstybinės reikšmės kelių. Patikrinimai atliekai pasitelkus naujausią ir pažangiausią programinę bei vaizdo fiksavimo įrangą. 

Kas reglamentuoja kelių saugumo patikrinimą Lietuvoje? 

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas; 

Valstybinės reikšmės kelių reguliarių saugumo patikrinimų procedūra. 

Kas yra reguliarus kelių saugumo patikrinimas (inspekcija)?  

Reguliarus kelio saugumo patikrinimas – periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka eismo saugumo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų. Tai procesas, kurio metu eismo specialistai patikrina esamo kelio būklę. Kelių saugumo patikrinimo metu identifikuojami eismo saugos trūkumai, kuriuos nesunku pašalinti kelio priežiūros darbų procese: ženklinimo defektai, matomumą ribojančios kliūtys, kelio statinių saugos defektai ir t.t. 

Kokiu laiko intervalu reikalinga atlikti kelių saugumo patikrinimą (inspekciją)?  

Magistraliniuose keliuose ne rečiau kaip kas 3 metus (šviesiu ir tamsiu paros metu); 

Krašto keliuose ne rečiau kaip kas 5 metus (šviesiu ir tamsiu paros metu); 

Rajoniniuose keliuose ne rečiau kaip kas 7 metus (šviesiu paros metu privaloma, gali būti atliekami ir tamsiu paros metu). 

Kas yra atsakingas už kelių saugumo patikrinimo procedūros vykdymą?  

Reguliarių kelių saugumo patikrinimus vykdo ir trūkumus nustato TKA specialistai. 

Už nustatytų trūkumų šalinimą atsakingas kelio savininkas. 

VšĮ Transporto kompetencijų agentūros specialistai nuo 2021 metų atlieka automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo patikrinimus. Patikrinimai atliekami šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu. Patikrinimai atliekami siekianti užtikrinti eismo saugą valstybinės reikšmės keliuose, kuriuose vykdomi rekonstrukcijos, remonto ar priežiūros darbai. Patikrinimai atliekami pasitelkus naujausią ir pažangiausią programinę, matavimo bei vaizdo fiksavimo 360o kampu įrangą. 

Valstybinės reikšmės kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūra 

TEISĖS AKTAI

Lietuvos Respublikos įstatymai

  1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
  2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai

  1. Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo
  2. Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas

  1. Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymai

  1. Dėl Statinių, kurių naudojimo priežiūrą vykdo Susisiekimo ministerijos įgaliotos įmonės, įstaigos prie ministerijos, techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo
  2. Dėl Statinių, kurių naudojimo priežiūrą atlieka susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos, sąrašo patvirtinimo

Kiti teisės aktai

  1. Dėl statybos taisyklių „Automobilių kelių techninė priežiūra“ patvirtinimo
  2. Automobilių kelių techninė priežiūra ST 8871063.09:2004
  3. Automobilių kelių techninė priežiūra ST8871063.09:2004 pakeitimas
  4. Dėl kelių priežiūros vadovo „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai KPV PN 24“ patvirtinimo
  5. Dėl tiltų techninės priežiūros taisyklių TTPT 24 patvirtinimo


2025 M. STATINIŲ NAUDOJIMO PRIEŽIŪROS PLANAS

KELIŲ RUOŽAI

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ NAUDOJIMO PATIKRINIMŲ PLANAS, 2025 M.

Eil. Nr. Kelio Nr. Kelio pavadinimas Matavimo ruožas
nuo iki
1 A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 20 35
2 A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai* 62 77
3 A17 Panevėžio aplinkkelis 2 17
4 A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 57 72
5 A13 Klaipėda–Liepoja* 18 33
6 4902 Utena–Tauragnai–Kirdeikiai 0 2,475
7 A3 Vilnius–Minskas* 10 25
8 A11 Šiauliai–Palanga 29 39
9 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai 5 15
10 1907 Vilkija–Čekiškė–Ariogala 24,6 30,077
11 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė 74 84
12 4605 Viešvėnai–Luokė–Upyna–Dirvonėnai 1 11
13 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis 24 34
14 1803 Kruonis–Darsūniškis 2 11,182
15 5305 Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antalieptė 0 4,65
16 1926 Vilkija–Pagiriai–Liučiūnai 1 11
17 4814 Želva–Šešuoliai 0 10
18 1719 Belvederis–Klausučiai–Girkai 5,833 7,079
19 2805 Stacijava–Skudutiškis–Kaniūkai 8 18
20 2911 Karašilis–Derveliai–Alksniupiai–Šeduva 5,466 13,645
21 A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 13 28
22 225 Raseiniai–Baisogala 30,516 36,976

Pastaba: statinių sąrašai gali būti atnaujinti, jeigu juose esančių statinių nebūtų galimybės apžiūrėti dėl vykdomų statinio remonto darbų ar pan.


TILTAI

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS TILTŲ NAUDOJIMO PATIKRINIMŲ PLANAS, 2025 M.

Eil. Nr. Kelio skaičius Statinio tipas Kelio pavadinimas Vieta kelyje, km
1 A1 Tiltas Vilnius–Kaunas–Klaipėda 99,581
2 A2 Viadukas Vilnius–Panevėžys 70,016
3 A13 Viadukas Klaipėda–Liepoja* 10,809
4 130 Tiltas Kaunas–Prienai–Alytus 21,126
5 137 Tiltas Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas 2,876
6 160 Tiltas Telšiai–Varniai–Laukuva 24,719
7 3607 Tiltas Čelkiai–Jūžintai–Užpaliai 11,595
8 133 Tiltas Merkinė–Leipalingis 13,646
9 2016 Tiltas Mantviliškis–Ažytėnai–Vosyliškis 11,286
10 1422 Tiltas Pakiaunys–Krivasalis–Linkmenys–Antalksnė 5,342
11 A12 Tiltas Ryga*–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas* 105,253

Pastaba: statinių sąrašai gali būti atnaujinti, jeigu juose esančių statinių nebūtų galimybės apžiūrėti dėl vykdomų statinio remonto darbų ar pan.

 

2023 m. VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus specialistai atliko dviračių infrastruktūros saugumo patikrinimus. Jų metu buvo renkama informacija apie dviratininkų važiavimo greičius, eismo intensyvumus, įpročius ir santykį su kitais eismo dalyviais bei eismo įvykius. Taip pat rinkta vaizdinė medžiaga, kuria remiantis buvo atlikti esamos dviračių infrastruktūros būklės tyrimai, infrastruktūros visumos bei jos kokybės įtaka bevariklio transporto eismo saugai.

Tirtų dviračių trasų esama būklė yra prasta ir nesaugi – užfiksuotas 2641 trūkumas tikrintuose 223,00 km (vidutiniškai 11,8 trūkumo per 1 km). Daugiausiai trūkumų identifikuojama pėsčiųjų-dviračių takuose, kurie yra įrengti prie gatvių. Šiuose takuose yra glaudus santykis tarp pažeidžiamų eismo dalyvių bei motorinių transporto priemonių vairuotojų, todėl yra didelė eismo įvykių rizika.

Dažniausiai fiksuojamos trūkumų grupės yra ženklinimo trūkumai (46,9 %), kliūtys ir neužtikrintos saugos zonos (25,1 %), dangos būklės, pločio ir netinkamo tako tipo trūkumai (16,3 %), dviratininkų atskyrimo nuo kitų eismo dalyvių bei jų tarpusavio neaiškaus eismo pirmumo trūkumai (8,2 %).

2023 m. patikrintų miestų sąrašas:

Eilės Nr. Miesto pavadinimas Trasų tinklo ilgis, km
Miestuose Užmiesčiuose Bendras
1. Elektrėnai 13,66 0,06 13,72
2. Jonava 33,51 3,45 36,96
3. Kretinga 22,31 0,00 22,31
4. Mažeikiai 32,86 6,16 39,02
5. Palanga 26,04 5,15 31,19
6. Radviliškis 17,95 0,14 18,09
7. Šilutė 26,74 1,27 28,01
8. Utena 29,97 3,73 33,70

Viso:

203,04 19,96 223,00