Šriftas
A A A
Fonas
Iliustracijos

Strateginis planavimas

13 Diena

Transporto srautų modeliavimo tikslas – numatyti kokiu būdu persiskirstys transporto priemonių eismas nagrinėjamoje teritorijoje po to, kai bus pastatytas naujas tiltas, nutiesta nauja gatvė (kelias) ar gatvės (kelio) atkarpa, praplatinti ar rekonstruoti esami keliai ar gatvės, gatvių (kelių) tinklo dalyje bus uždraustas eismas, pasikeis eismo reguliavimas ženklais ir t.t. Transporto srautų modeliavimas taip pat naudojamas atvaizduoti 3D režimu eismo situaciją, įgyvendinus būsimą kelių tinklo rekonstrukciją. Tokiu būdu testuojami rekonstrukcijos sprendiniai, išvengiama galimų projektavimo klaidų, bei taupomos lėšos, kurios būtų skirtos galimoms klaidoms šalinti jau po projekto įgyvendinimo. Transporto srautų modeliavimas gali būti naudojamas ekstremalių situacijų pasekmių modeliavimui (kai dėl kokių nors priežasčių blokuojamas eismas kelių ar gatvių tinklo dalyje) bei tokios situacijos optimalių sprendinių paieškai.

Yra ne viena programa, skirta transporto srautų modeliavimui. Mūsų institutas naudoja AIMSUN 8 EXPERT. Pagrindiniai su šia programa sprendžiami uždaviniai:

•    infrastruktūros projektų poveikio eismui vertinimas;
•    eismo intensyvumo persiskirstymo vertinimas ir optimizavimas;
•    eismo kontrolės (ženklais, šviesoforais, kelio dangos ženklinimu) įvertinimas ir optimizavimas;
•    eismo saugumo analizė;
•    intelektualių transporto sistemų (ITS) veikimo analizė bei optimizavimas;
•    eismo poveikio aplinkai vertinimas;
•    kelių apmokestinimo naudos įvertinimas bei optimizavimas.

Programos veikimą demonstruojantis filmukas:

Gaunamų rezultatų fragmentas (pavyzdys ):

 

 

 

 

Esamas transporto srautų pasiskirstymas
gatvių tinklo fragmente X, aut./val.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Transporto srautų pasiskirstymas uždarius vakarinę pervažą
gatvių tinklo fragmente X, aut./val.

Rengiant sankryžų rekonstrukcijų investicinius projektus, sankryžų modeliavimui panaudojama „Sidra Intersection 6“ programinė įranga.

Ši programinė įranga leidžia teoriškai įvertinti rekonstruojamos sankryžos esamos padėties parametrų pokytį, lyginant su sankryžos rekonstrukcijos alternatyvomis. Naudojant šią programinę įrangą ir turint būsimų eismo srautų prognozes, įvertinama prognozuojama situacija ateityje (pavyzdžiui po 25 metų), esant įvairioms rekonstravimo alternatyvoms. Programa turi galimybę modeliuoti šviesoforų valdomas, žiedines ir ženklais reguliuojamas sankryžas. Sankryžos gali būti įvairios geometrinės struktūros: turinčios pėsčiųjų saleles, skiriamąsias juostas, ne statmenu kampu susikertančių kelių. Programos pagalba galima apskaičiuoti sankryžoje susidarančių automobilių eilių ilgius, sugaištą laiką, taršą, degalų sąnaudas, optimalų šviesoforų fazių laiką. Modeliavimo metu pėsčiųjų, lengvųjų automobilių ir krovininių transporto priemonių eismas vertinamas atskirai. Dalį apskaičiuotų sankryžos rodiklių programa pateikia tekstiniu pavidalu, o kitą dalį – tiek tekstiniu, tiek grafiniu pavidalu.

Gaunamų rezultatų fragmentas (pavyzdys ):

 

 

 

 

 

Sumodeliuota esama situacija rekonstruojamoje sankryžoje.
Vaizduojama teikiamų paslaugų važiuojant judant skirtingomis kryptimis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Prognozuojama situacija po sankryžos rekonstrukcijos.
Vaizduojama teikiamų paslaugų važiuojant judant skirtingomis kryptimis.

Svarbus infrastruktūros (ir ne tik) projektų įgyvendinimo etapas yra – planavimas. Tai parengiamasis darbas, kurio metu nustatomas planuojamo įgyvendinti projekto poreikis, ekonominė, socialinė, aplinkosauginė nauda, tikėtini rezultatai, lyginamos galimos projekto įgyvendinimo alternatyvos, kaštai ir pan.

Vadovaujantis tarptautine terminologija, pradinė projekto pagrindimo fazė dažnai vadinama „pradine galimybių studija“ (angl. pre–feasibility study). Detalus pagrindimas vadinamas galimybių studija (angl. feasibility study). Tačiau kartais abi šios studijos priskiriamos pradiniam pagrindimui, tuo tarpu detalus pagrindimas tiesiog vadinamas „pagrindimu“ (angl. justification) arba investicijų projektu (angl. investment project).

Galimybių studijose ir investiciniuose projektuose įvertinama tai, kuo vienas ar kitas projektas yra naudingas visuomenei, apskaičiuojama tikėtina projekto nauda ir sąnaudos. Ekonomiškai naudingų projektų lėšos, išleistos statybai ir projekto priežiūrai per nustatytą projekto vertinimo laikotarpį, turi atsipirkti. Šios studijos kartu su projektų finansavimo paraiškomis yra pateikiamos projektus finansuojantiems ES struktūriniams fondams ir nacionalinėms institucijoms ir yra naudojamos priimant sprendimus dėl prašomų lėšų skyrimo arba neskyrimo.

Į tipinės galimybių studijos ar investicinio projekto turinį įeina:

•    Projekto santrauka. Ji rengiama taip, kad galėtų būti naudojama atskirai nuo galimybių studijos ir vertinama kaip atskiras dokumentas.  Santraukoje apžvelgiama darbo administravimo, rengimo ir valdymo informacija, nurodomi projekto tikslai, trumpai išdėstomas projekto aprašymas, poreikio analizė, alternatyvos, technologijos, kaina, pateikiami vertinimų rezultatai ir išvados;
•    Informacija apie projekto įgyvendinimą: projekto pavadinimas, vykdymo vieta, organizatoriai, naudos gavėjai, nurodoma kokios kategorijos yra projektas, pagal kokią programą būtų įgyvendinamas, aprašomas jo suderinamumas su visuomenine politika ir teise, pateikiami instituciniai ir politiniai aspektai;
•    Projekto pagrindimas. Šiame skyriuje pateikiamas projekto pagrindimas esminiais socialiniais–ekonominiais aspektais ir esamos susisiekimo infrastruktūros analizė;
•    Projekto tikslai: įvardijami kritiniai esamos situacijos taškai, pateikiamas projekto poreikis su tikslais ir priežastimis. Pateikiami projekto techniniai rodikliai, jų aprašymas (su alternatyvomis ir planuojamais darbais);
•    Aplinkosauginiai aspektai. Pateikiami bendrieji duomenys apie ūkinę veiklą, projekto rengėjus ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjus. Įvardijama aplinkosauginė situacija projekto rengimo vietoje ir planuojamų veiklų įtaka aplinkai. Atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir parengiamas prevencinių priemonių aprašas;
•    Projekto įgyvendinimo planas: sudaromas projekto rengimo, įgyvendinimo ir valdymo tvarkaraštis ir projekto įgyvendinimo grafikas;
•    Socialinis poveikis: aprašoma kokią įtaka įgyvendintas projektas turės objekto naudotojams, jo įtakos zonoje gyvenantiems ir įvairią ūkinę veiklą vykdantiems gyventojams;
•    Finansinė analizė: apskaičiuojami finansiniai rodikliai;
•    Ekonominė analizė: apskaičiuojami projekto ekonominiai rodikliai;
•    Jautrumo ir rizikos analizė.

Rizikos vertinimas

Infrastruktūros projektų rizikai vertinti naudojama Palisade @Risk 6.2 Industrial programinė įranga. Šios programinės įrangos naudojamas rizikos vertinimo metodas – „Monte Karlo“ simuliacija. Simuliacija atliekama įvertinus projekto riziką įtakojančius veiksnius, jų galimas reikšmes, ir reikšmių galimą pasiskirstymą. Programa turi galimybę aprašyti įvairius kintamųjų reikšmių pasiskirstymų tipus (normalinį, trikampį, binominį, Puasono ir kitus). Rizikos vertinimo rezultatas – infrastruktūros projekto ekonominiai įverčiai ir prognozuojamas jų reikšmių tikimybinis pasiskirstymas.

Žemiau pateikiamas rizikos vertinimo rezultatų fragmentas (pavyzdys):

 

 

 

Vidinės grąžos normos reikšmės tikimybinis pasiskirstymas

 

 

 

 

 

 

 

 

Grynąją dabartinę vertę įtakojantys kintamieji bei jų įtakos mastas

Normatyvinių dokumentų grupės darbų tikslas – rengti naujus ir tobulinti esamus norminius dokumentus keliams tiesti ir prižiūrėti, taikant pagal klimatines sąlygas ir esamą teisinę bazę tinkamas Lietuvos Respublikos keliams ES šalių norminių dokumentų nuostatas.

Yra parengta:

Kelių priežiūros darbų rinkos kainų ir kelių priežiūros metodų analizė
Šiame dokumente analizuoti kelių priežiūros darbų, kuriuos atlieka valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės, vienetiniai įkainiai ir darbo metodai bei kitų įmonių, atliekančių savivaldybių užsakymu kelių priežiūros darbus vienetiniai įkainiai. Pateikti rinkos kainų palyginimo duomenys, pagal kuriuos siūlyta valstybinės reikšmės keliuose ir toliau naudoti fiksuotos sumos už galutinį rezultatą pagal nustatytą priežiūros lygį metodą, kaip pigesnį būdą keliams prižiūrėti.

Automobilių kelių inžinerinių geologinių ir geotechninių bei statinio tyrimų rekomendacijos R IGGT 14″
Rekomendacijos R IGGT 14 taikomos Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės keliams ir gatvėms, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa. Rekomendacijose R IGGT 14 pateikiami reikiami inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, skirti kelio trasai parinkti ir specialiajam planui sudaryti, naujų ir rekonstruojamų (remontuojamų) kelių ir gatvių, tiltų, kitų kelio statinių projektams rengti, taip pat reikiami tyrimai skirti keliams ir gatvėms, tiltams, kitiems kelio statiniams projektuoti Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone

Kelių priežiūros vadovo I dalis „Automobilių kelių priežiūros normatyvai KPV PN-14″
Kelių priežiūros vadovo I dalis „Automobilių kelių priežiūros normatyvai KPV PN-14“ yra automobilių kelių priežiūros valdymo sistemos pagrindas – KPV rinkinio dalis. Normatyvai taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių ir gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, techninei priežiūrai. Normatyvai skirti valstybės įmonių, atliekančių kelių techninę priežiūrą, personalui, taip pat visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, prižiūrintiems valstybinės reikšmės kelius. Taip pat Normatyvai skirti vadovautis, nustatant valstybinės reikšmės kelių techninės priežiūros lygius, atliekant darbus ir tikrinant darbų kokybę.

Atliktas normatyvinių dokumentų koregavimas:

Kelių priežiūros vadovo II dalis „Automobilių kelių priežiūros darbų atlikimo technologija KPV DT-14″
Vadovas taikomas kelių techniniams prižiūrėtojams, t. y. valstybės įmonėms, atliekančioms valstybinės reikšmės kelių privalomus techninės priežiūros darbus, priežiūros darbų atlikimo kontrolę vykdantiems kelių techninės priežiūros inspektoriams, priežiūros darbus atliekantiems rangovams sąnaudų normoms sudaryti (pagal pateikiamus darbų aprašymus), darbo, mechanizmų ir medžiagų sąnaudų kelių priežiūros darbams normatyvų rinkiniui rengti.

Darbo, mechanizmų ir medžiagų sąnaudų kelių priežiūros darbams normatyvų rinkinys DMMS-KP 14″
Rinkinyje pateikti sąnaudų normatyvai taikomi valstybinės reikšmės kelių ir gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, nuolatinių ir periodinių (smulkaus taisymo) kelių priežiūros darbų skaičiuojamajai vertei nustatyti.

Sąnaudų normatyvai yra patikslinti, atsižvelgiant į valstybinės reikšmės kelių įrengimo reikalavimus, naujus statyboje naudojamus produktus, mechanizmus, taip pat kelius prižiūrinčių įmonių patirtį, praktikoje naudojamus naujus normatyvinius dokumentus ir statinių techninės priežiūros darbų vertei nustatyti rekomenduojamus sąnaudų normatyvus. Taip pat sąnaudų normatyvai parengti, atsižvelgiant į jų platesnį pritaikymą skaičiavimo programoms rengti.

Kelių priežiūros vadovo III dalis „Automobilių kelių priežiūros ir taisymo ekonominiai normatyvai KPV EN-15″
Vadovas taikomas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui įgyvendinti, už finansavimo parengimą atsakingai institucijai nustatyti ir pagrįsti ateinančių metų programos (valstybinės reikšmės kelių priežiūros dalies) finansavimo lėšų naudojimo sąmatos projektą, taip pat valstybės įmonėms ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, prižiūrintiems valstybinės reikšmės kelius, priežiūrai reikiamoms lėšoms planuoti pagal Kelių priežiūros vadovo IV dalies „Automobilių kelių priežiūros darbų programos parengimas, techninė kontrolė, priėmimas ir apmokėjimas KPV TKDP-15“, nurodymus.